Iryna švenčia Kalėdas Ukrainoje: „Nė sekundei nepamirštame, kad tai karas“

Švęsti Kalėdas su oro antskrydžio baime. 33 metų amžiaus Iryna Dmitrivna Sych šiemet vėl bando ką nors padaryti. Ukrainiečiai pradeda antrąsias Kalėdas, kai jų šalis kariauja. „Sirenos gali įsijungti bet kuriuo metu“.

Kalėdos Ukrainoje

„Man Kalėdos yra šventas metas, kai susirenkame visa šeima pabendrauti, prisiminti praeitį, žaisti stalo žaidimus ir dovanoti vienas kitam dovanas. Ukrainoje Kalėdos daugiausia reiškia malonų vakarą su artimaisiais“, – sako Iryna Grazijoje. „Aš taip einu su vyru Artem ir trylikos metų dukra Alisa prie stalo gausiai pavalgyti. Pagal tradiciją mūsų vakarienė susideda iš dvylikos patiekalų, simbolizuojančių dvylika apaštalų“, – dalijasi ji.

„Kalėdas pradėjome švęsti visai neseniai, gruodžio 25 d., kaip ir jūs Nyderlanduose“, – tęsia Iryna. „Šventė Ukrainoje visada būdavo sausio 7 d., tą dieną daugelis Rytų ortodoksų krikščionių švenčia Kalėdas. Dabar kaip Vakaruose švenčiame gruodžio 25 d. Kodėl? Nes mes nenorime nieko bendra su Rusija Putinas įsiveržė į mūsų šalį“, – aiškina ji. „Rusai Kalėdas švenčia sausio mėnesį, todėl mes ne. Nebenorime su jais turėti nieko bendro. Štai kodėl mes nebekalbame rusiškai. Daugeliui mūsų miesto gyventojų buvo pagrindinė rusų kalba, tačiau dabar ukrainietiškai kalbame tik iš principo.

Tranšėjos

„Gyvename Dniepro priemiestyje, trečiame pagal dydį Ukrainos mieste šalies rytuose. Čia gyvena daugiau nei milijonas žmonių. Ar tai saugu? Niekur šalyje nesaugu“, – sako Iryna. „Šiuo metu elektra nenutrūksta, tačiau rytoj nukentėjus tinklui, vėl galime ištisas dienas likti be vandens, šviesos ar šildymo. Jei pagalvoji, kad žiemą čia dieną gali gerokai užšalti, galima įsivaizduoti, koks tai intensyvus“, – sako ji. Todėl šeima atlieka reikiamus pasiruošimo darbus. „Mes visada turime sandėlyje vandens ir žvakių, turime energijos bankus, šiltų drabužių ir daug antklodžių. Laimei, mes turime savo šunis, gyvus šildytuvus, prie kurių galime prisiglausti.

Dėl šalyje vykstančio karo šventės nebėra tokios, prie kurių Iryna įpratusi. „Žinoma, Kalėdos kitokios nei prieš karą, viskas kitaip. Šventės nėra tokios šventinės, kaip tada, kai buvo ramybė“, – sako ji. Tačiau ji išlieka pozityvi. „Mes tai darome kuo geriau, todėl puošiame eglutę. Vis dar susirenkame su mylimais žmonėmis ir džiaugiamės vienas kito draugija. Tačiau mūsų mintyse visada yra berniukai, kurie dabar yra apkasuose, ir žmonės, kuriems nieko nebeliko, nes jų namas buvo subombarduotas. O taip pat galvojame apie tautiečius, gyvenančius rusų okupuotose vietovėse. Tuo tarpu sirenos – oro antskrydžio sirenos – dažnai gaudžia, o tai baisu. Taigi atostogos lieka įkrautos: nė sekundei nepamirštame, kad tai karas.

Skaityti toliau? Visą Irynos istoriją galite perskaityti naujausioje „Grazia“, jau parduotuvėse!

Tekstas: Eva Munnik | Nuotrauka: Privati ​​Irynos nuosavybė